- rėnuoti
- rėnúoti, -úoja, -ãvo intr. šnek. 1. lėtai, pamažu dirbti: Ir kelią nuvarys, o tu vis rėnúosi su tom malkom Dgl. Anas bernas nerėnuodavo, išejęs an darbą, ale dirbdavo kaip savo Ds. 2. lėtai ruoštis, gaišti: Rėnuõs, rėnuõs, lig išeina prie darbo Užp. | refl.: Rėnãvos, rėnãvos, kol išėjo Ds. Nesirėnúok taip ilgai, greičiau eik Ds. Nu ir marudnas, rėnúojas, rėnúojas Ob. \ rėnuoti; apsirėnuoti; išsirėnuoti; parėnuoti; susirėnuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.